pucavoti

×pucavóti, -ója, -ójo (l. pucować<vok. putzen) tr., pùcavoti, -oja, ­ojo 1. švarinti, mazgoti: Muilu burną pucavoja (d.) Nm. | refl.: Gana pùcavotis, taip jau gražus! Lkm. 2. valyti, braukti (linus): Buvau pasamdęs žmogų linam pucavót Šmn.